Šaltiniai

keisti stulpelį

redaktorius Andrius Kulikauskas

Šaltiniai /

Šnipiškės

Andrius Kulikauskas: Dėkojame Polina Pailis, Regina Kopilevich, Edmundui Kulikauskui, Elmantui Meilui, Dovid Katz, Shanyer Leiman ir visiems surinkusiems šiame puslapyje sutelktas nuotraukas, dokumentus ir šaltinius.

Šnipiškių kapinės yra seniausios Vilniaus žydų kapinės. Vilniaus žydai jas vadino Piramonto kapinėmis. Jos dabar yra Žirmūnų seniūnijos ribose.

https://www.bernardinai.lt/2012-05-25-medis-ant-grafo-valentino-potockio-kapo/

LRT. Su Lara Lempertiene dvi nuotraukos iš kapinių

  • LVIA , F.378, Ap. BS 1824, B.848, L.1, L.8
  • LVIA, F. 378, Ap.BS 1831, B. 2556, L.7, L.90-91.
  • LVIA, F. 378, Ap. BS 1831, B. 2556 a, L.781-785
  • LVIA, F. 378, Ap. BS 1831, B.2556 b, L.228 kompensacija
  • LVIA, F. 526, Ap. 14, B. 562, L. 1.
  • LVIA, F.610, Ap. 2, B. 16, L.13.

ir taip pat prašau peržiūrėti šitą didesnę bylą, ar jinai būtų mums įdomi:

  • LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 417, l. 1-83.

LCVA (šias bylas paprastai leidžia fotografuoti)

  • LCVA, f. 64, ap. 9, b. 4965, l. 1, 14, 15, 21, 29, 33, 53, 59. (jei įmanoma, visą bylą)
  • LCVA, F. R–754, Ap. 4, B. 1946, L. 79

Nenufotografavau

  • LCVA, F. R–633, Ap. 1, B. 9, L.9.
  • LCVA f.401, ap.2, b.518, l.20
  • LCVA, F. 761, Ap. 9, B. 110, L. 291
  • LCVA f.R-1421, ap.1, b.504

Nufotografavau

  • LCVA, f. 13, ap. 1, b. 422
  • LCVA, f. 64, ap. 9, b. 4965
  • LCVA, f. R–754, ap. 4, b. 1946
  • LCVA, f.R-181, ap. 1, b. 10
  • LCVA, f. R–181, ap. 3, b. 22

Nenufotografavau

  • LCVA f. 64, ap. 9, b. 8415
  • LCVA f.401, ap.2, b.518
  • LCVA, f. 761, ap. 9, b. 110
  • LCVA, f. R–633, ap. 1, b. 9
  • LCVA f.R-1421, ap.1, b.504

Ohel

http://www.lietuvospilys.lt/data/zydai.htm

  • “Žydai Lietuvoje” kūrybinė grupė vad. dr. Izraelis Lempertas, http://litvakai.mch.mii.lt//
  • A. Racevičienė. Vilniaus m. 19 pabaigos urbanistinės ribos. V., 1994, AB “PRI” autorinių darbų saugykla., F 5 6650.
  • A. Juškevičius, J. Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. V., 1991.
  • Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. V., 1991 (1859).
  • D. Širvinskienė. Teritorijos Vilniuje apie Sporto rūmus paminklotvarkos sąlygos. V., 1994, Miesto plėtros departamento Kultūros vertybių skyriaus archyvas. reg. Nr. 419.
  • Feliksas Sliesoriūnas. Gedimino aikštė. V., 1980.
  • Girininkienė V. Vilniaus kapinės. V., 2004.
  • I. Kliobavičiūtė, V. Grabusovas. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų sklypo Rinktinės g. nr. 1 paminklotvarkos sąlygos. V., 1997. Miesto plėtros departamento archyvas, reg. Nr. 1646.
  • J. Jurevičienė, G. Gajauskaitė. Dešinysis Neries krantas Vilniuje, paminklosauginiai tyrimai., V., 1992. Vilniaus apskrities archyvas, F 2 101 – 198.
  • K. Katalynas, O. Vaitkevičienė. Paminklotvarkos sąlygos. Žvejų ir Rinktinės gatvių sankryžos rekonstrukcija (ties projektuojamu tiltu per Nerį). Vietinės reikšmės paminklo UV – 69 apsauginė zona “A”., V., 2001
  • Kęstutis Katalynas. Archeologinė situacija Vilniuje, Neries dešiniajame krante. 2001.03.15.
  • R. Dičiuvienė. Dešiniojo Neries kranto (atkarpoje tarp Žirmūnų – Antakalnio tilto ir pedagoginio instituto, Šeimyniškių ir Ukmergės gatvių) ir teritorijos tarp Ukmergės, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių parengiamieji istoriniai tyrimai. Bendra ikonografinė medžiaga ir trumpa istorinė apžvalga. V., 1991, Vilniaus apskrities archyvas, F 5 6124.
  • R. Firkovičius. Kulto pastatai ir jų vietos Vilniaus mieste. Katalikų bažnyčių ir vienuolynų istorijos apybraižos (XIII – XX a.). Istoriniai tyrimai. Vilniaus apskrities archyvas, F5 6123 V., 1991, T. 3.
  • R. Žukovskis. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Rinktinės – Žvejų g. I dalis. Vilnius, 1997, LIIA, f. 1, b. 2642.
  • S. Samalavičius. Gedimino aikštė Vilniuje. Istoriniai tyrimai. T 1. Gedimino aikštės Vilniuje istorija. PRPI, V., 1988.
  • V. Urbanavičius, I.Vaškevičiūtė. Kasinėjimų buv. Senosiose žydų kapinėse Vilniuje, Šnipiškėse, deš. Neries krante. Ataskaita. V., 1995, Pilių tyrimo centro: “Lietuvos pilys” archyvas, nr. 62.
  • Žvalgomieji archeologijos tyrimai istoriniame Vilniaus Žvejų priemiestyje (1996, 1998). – Kultūros paminklai/7, V., 2000.
  • Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, buv. Žvejų priemiesčio teritorijoje. Ataskaita. Vilnius, 1999. LIIA, f. 1, b, 3144.

Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2016-10-05)

Įmonės naudoja Rinktinės g. 1 kaip savo adresą (žr. Google Maps):

Byla I-2427-281/2008 susijusi su Karaliaus Mindaugo apartamentų komplekso.

V. U., I. V.. Kasinėjimų buv. Senosiose žydų kapinėse Vilniuje, Šnipiškėse, deš. Neries krante. Ataskaita. V., 1995, Pilių tyrimo centro: „Lietuvos pilys“ archyvas, Nr. 62. "šioje teritorijoje ... galima tikėtis ir vieno kito nesuardyto kapo."

Kapines juosė 1,299 aršinų ilgio mūrinė tvora. 1 aršinas = 71,12 cm. Tad tvora 923,85 m ilgio.

Šiam reikalui valdžia sudarė komisiją:

  • miesto vyr. architektas Vladislovas Mikučianis. Lenino aikštė, Černiachovskio aikštė, Petro Cvirkos skveras, Vilniaus miesto bendrieji planai.
  • Architektūros paminklų apsaugos skyriaus viršininkas Vladas Sakas – Sakavičius, (Ar čia tas pats, žr. Voruta: Vladas (Vladimiras) Sakavičius (1893 –1963) buvo tikrasis Litwa redaktorius po 1922 m. sausio 20 d. suimto, o po to iš Vilniaus iš-tremto M. Biržiškos. Jis taip pat buvo Marijos Žukauskaitės pasirašyto, 1922 m. birželio 7 d. išleisto vienadienio Zakneblowane usta („Už-kimšta burna“) ir kt. faktiškasis redaktorius. Be to, V. Sakavičius redagavęs 1940 m. sausio 14 d. – birželio 21 d. ėjusio laikraščio Nowe słowo(„Naujas žodis“) Nr. 119–132.
  • Vilniaus žydų muziejaus vyr. mokslinis darbuotojas Rindziunskis. Žydų partizanas Aleksandras Rindziunskis. "Tokie partizanai kaip Samuelis Kaplinskis, Chiena Kaplinski (iš geto išgelbėję šimtus mirčiai pasmerktų žmonių), Borisas Šeršnevskis ar Aleksandras Rindziunskis vėliau išdidžiai pozavo R. Chvolesui ne kaip sovietiniai herojai, o kaip žmonės, sugebėję pasipriešinti ir nugalėti mirtį. Jie dirbo ir Jankelio Gutkovičiaus vadovautame pirmajame po karo atkurtame Žydų muziejuje Vilniuje, ir būtent dėl jų pastangų 1945 m. Vilniaus Didžiajai sinagogai buvo išrūpintas LTSR kultūrinės vertybės statusas. Tačiau tuometinei valdžiai netiko tokia buvusių geto pogrindžio narių veikla, nes tautinio identiteto, folkloro ir religijos atgaivinimas niekaip nesisiejo su socialistine realybe, tad Vilniaus Didžioji sinagoga buvo nugriauta miestą valant „nuo griuvėsių“, o Žydų muziejus uždarytas 1949 m. antisemitinės stalinistinės kampanijos metu." (2018.08.02 Bernardinai.lt Ieva Šadževičienė. Pokario Vilnius Rafaelio Chvoleso portretuose
    • G. Šuras, Užrašai, p. 42–45; A. Rindziunskio parodymai apie Vilniaus žydų žudynes nacių okupacijos metais, LYA, f. K-1, ap. 8, b. 161, l. 142.
    • Aleksandro Rindziunskio 1948 m. liepos 18 d. liudijimas apie Vilniaus getą. Originalas. Dokumentas rusų kalba. LYA, f. K-40, ap.1, b. 109, l. 154–165. Žr.Nr.62
    • Aleksandras Rindziunskis. 1958 m. Fotonuotrauka. Aleksandras Rindziunskis, Vilniaus geto komunistų organizacijos narys, nuo 1943 m. rugsėjo kovojo sovietinių partizanų „Keršytojo“ būryje, veikusiame Vilniaus aps., vėliau dirbo Žydų muziejuje Vilniuje. LYA, f. L-3, ap. 1, b. 18936, l. 1. Žr.Nr.82
  • Architektūros paminklų apsaugos vyr. inspektorius Eduardas Budreika, 1949 m. – Vilniaus Gedimino pilies vakarinio bokšto restauracija.
  • inžinierius architektas Isakas Brancovskis,
    • 1955 m. "Kaip įrengti siloso tranšėjas"
    • dalyvavo konkurse [B] V. Anikinis, A. Grigorjevas, V. Mikučianis, V. Veselovskis, K.Šešelgis, I. Brancovskis, L. Anikina, (Vilnius) "1951 m. surengtas detalesnis Vyriausybės rūmų Tarybų aikštėje projekto konkursas, po kurio tolesniam tobulinimui buvo atrinktas Maskvos dangoraižio stiliaus Vladimiro Afanasjevo, Levo Kazarinskio ir Anatolijaus Kolosovo projektas. Tačiau šie projektai Vilniuje nebuvo įgyvendinti. V.Mikučianis užsimena, kad nepavyko išrinkti konkurso nugalėtojo, teko jį kartoti, ilgai tobulinti projektą, o vėliau jau pakito ir skoniai, ir nuotaikos."
  • žydų bendruomenės pirmininkas Geršonas Kabas.
    • Grigorijus Kabas? Zigmas Vitkus. Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948-1952) (NŽ-A nr. 2)
      • Susirūpinimą kapinių ir žudynių vietų būkle Vilniaus žydų religinė4 bendruomenė išreiškė jau 1945 m. spalį5. Antanui Sniečkui adresuotame prašyme bendruomenės valdyba pateikė šešių aktualiausių klausimų sąrašą, iš kurių pirmasis buvo kaip tik apie masinių žudynių kapus. Prašoma priimti potvarkį dėl Panerių ir panašių masinių žudynių vietų LSSR teritorijoje sutvarkymo ir paminklų pastatymo, „kadangi kai kur per kapus nutiesti keliai, kai kuriose ganosi gyvuliai ir greitai išvis nebus galima nustatyti šių kapų vietų“6.
      • Antrajame savo prašymo punkte Vilniaus žydai atkreipė dėmesį į nepatenkinamą Senųjų ir Užupio žydų kapinių Vilniuje būklę, kartu prašydami medžiagų ir karo belaisvių vokiečių Vilniaus Gaono, Ger Cadeko ir kt. žymių žmonių antkapiams atstatyti. Kartu pastebėta, kad šiais klausimais bendruomenės ne kartą kreiptasi į SSRS Religinių kultų reikalų tarybos įgaliotinį LSSR Alfonsą Gailevičių, tačiau atsakymo nesulaukta7. Pastarojo valdininko abejingumas ir atitinkamas tonas atsakyme, kurį jis buvo įpareigotas suformuluoti, paneigia istoriografijoje pasitaikantį teiginį, kad pirmaisiais pokario metais sovietų valdžia buvo palankiau nusiteikusi žydų veiklos atžvilgiu.
  • Komisijos išvados: „Šis paminklas (kapinės), taip pat ir visi neseniai pastatyti paminklai jokios istorinės – meninės vertės neturi. Šiaurinėje sienoje (tvoroje) yra įmūrytos kelios XVIII a. (akmeninės) lentos. Hercedeko kapas ir „legendinis“ medis sunaikinti. Senosios žydų kapinės po sugriovimo yra apleistos ir niekieno nesaugomos. Komisija mano, kad tikslinga būtų pietrytinėje kapinių dalyje išsaugoti nedidelę aikštelę (20X20 m), kurioje reikėtų sudėti labiausiai vertingas akmenines lentas, nes šioje teritorijoje pagal generalinį planą numatoma įsteigti parką, o likusią kapinių teritoriją panaudoti parkui“.
    • Žiūrėk išnašas.

Vytautas Jogėla. "The Old Jewish Cemetery in the Nineteenth and Twentieth Centuries" Lituanus. Winter 2015 - Vol 61 - No 4.

  • Iš Vytauto Jogėlos ataskaitos: "Dar 1948 m. vasarą Vilniaus miesto vykdomasis komitetas sudarė darbo grupę, kuri turėjo įvertinti Vilniaus miesto kapinių būklę ir pateikti pasiūlymus. Sovietinė valdžia tuo metų aktyviai uždarinėjo Vilniaus bažnyčias, šventoves ir stengėsi įvairiomis priemonėmis kovoti su taip vadinamu „religiniu fanatizmu“. Viena iš sudedamųjų šios kovos dalių buvo ir kapinių naikinimas. Po pusės metų komisija pateikė kapinių sąrašą, kurie nėra tinkami palaidojimams.1948 m. spalio 15 d. įvykusi Vilniaus miesto vykdomojo komiteto liaudies deputatų sesija nusprendė 3 kapines uždaryti, o 2 kapines: žydų Rinktinės gatvėje ir katalikų M. Melninkaitės gatvėje – likviduoti1. Pagal pradinį projektą šias kapines buvo numatyta tik uždaryti, tačiau deputatai pritarė miesto ūkio viršininko Semionovo pasiūlymui. Pagal planą visa teritorija nuo Neries upės palei Rinktinės ir Sporto gatves turėjo būti panaudota sporto įrenginiams."

Skaitiniai

Kapinių ribų galimam tikslinimui ir prieš tvarkymo darbus atlikti papildomus archeologinius ir kitus tyrimus.

Dokumentai

  • Papildoma medžiaga; 2008-04-08; Nr: PP-31812; Vilniaus m. 1836 m. planas Vilniaus m. 1832 m. planas Vilniaus m. 1938 m. plano fragmentas Pateikta ribų schema Vilniaus m. 1798 m. plano dalis Tyrimo santrauka Vilniaus m. 1794 m. planas
  • Dėl teisinės apsaugos suteikimo; 2008-04-08; Nr: KPD-RM-672; TRP Aktas
  • Apie nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą; 2008-04-28; Nr: 08-171; Pranešimas
  • Dėl sprendimo pradėti rengti apsaugos specialųjį planą; 2009-11-19; Nr: Į-581;
  • Dėl apsaugos specialiojo plano patvirtinimo; 2010-02-19; Nr: ĮV-111; Specialusis planas
  • Dėl inicijavimo skelbti valstybės saugoma; 2014-04-15; Nr: Į-81; Dokumentas
  • Dėl paskelbimo valstybės saugomu; 2014-07-01; Nr: ĮV-528;
  • Dėl KVR pastebėtos klaidos; 2020-04-17; Nr: LRV-75(12.24-VE);

Šaltiniai ir medžiagos

  • 15.1. FIRKOVIČIUS, R. Šv. Teresės bažnyčia ir basųjų karmelitų vienuolynas Žvejų priemiestyje – Kulto pastatai ir jų vietos Vilniaus mieste. Katalikų bažnyčių istorijos apybraižos (XIII-XX a.). 1989, Kultūros paveldo centro Aptarnavimo skyriaus Fondų poskyris, f. 5-5033, p. 80-84.
  • 15.2. GIRININKIENĖ, Vida. Vilniaus kapinės. Vilnius, 2004, p. 152-166.
  • 15.3. KATALYNAS, K. Dešinysis Neries krantas Vilniuje. Upės, Žvejų ir Olimpiečių aplinka. Archeologinių tyrinėjimų duomenys. Vilnius, 2006 (mašinraštis).
  • 15.4. KATALYNAS, K. Vilniaus plėtra XIV-XVII a. Vilnius, 2006.

Lietuvos centrinis valstybinis archyvas

  • f. 64, ap. 9, b. 4965, l. 1, 14, 15, 21, 29, 33, 59.

Lietuvos istorijos institutas

  • Archeologijos skyrius, f. 1, b. 3144 (archeologo R. Žukovskio atliktų žvalgomųjų tyrimų ataskaita).

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

  • f. 1135, ap. 4, b. 424, l. 10.
  • f. 378, ap. BS 1824, b. 848, l. 3.
  • f. 378, ap. BS 1831, b. 2556 (II), l. 783-784.

Vilniaus apskrities archyvas

  • f. 2, ap. -, b. 1556-127, l. 5-12.
  • f. 9, ap. -, b. 37, l. 11, 25.
  • f. 761, ap. 4, b. 15, l. 118, 121.
  • f. 761, ap. 4, b. 880, l. 90.
  • f. 1019, ap. 11, b. 4435, l. 1-27, 33, 50-51, 67-69, 71, 72A, 72B, 76-77, 79, 81, 83-85 (R. Dičiuvienės atlikti deš. Neries kranto (atkarpoje tarp Žirmūnų-Antakalnio tilto ir Pedagoginio instituto, Šeimyniškių ir Ukmergės g.) ir teritorijos tarp Ukmergės, Kalvarijų ir Žalgirio g. parengiamieji istoriniai tyrimai; bendra ikonografinė medžiaga ir trumpa istorinė apžvalga).
  • f. 1019, ap. 11, b. 4436, l. 14, 17.
  • f. 1036, ap. 11, b. 157, l. 4.
  • f. 1036, ap. 11, b. 652, l. 204, 216.

Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.

  • PRANCKĖNAITĖ, Elena. Šnipiškių senųjų kapinių vietos taro Olimpiečių ir Rinktinės gatvių, Vilniaus m., 2008 m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita.

Atminties ženklo atidengimas vyko 2011 m. birželio 11 d. tarp kitko, dabar jis labai apgailėtinoje būklėje. Polina

  • Elmantas Meilus. Lietuvos istorijos institutas. Senųjų Vilniaus žydų kapinių Šnipiškėse istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. 86 nuorodos.
  • Gediminas Gendrėnas, Egidijus Ožalas. Vilnius 2002. Karaliaus Mindaugo tilto prieigos. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Ataskaita. IV dalis. Dešinysis Neries krantas. Rinktinės ir Olimpiečių gatvių rekonstrukcija ties žydų senosiomis kapinėmis.
  • 2017.10.03 VilniusGo. Paminklas žymintis senųjų žydų kapinių vietą
  • 2011.06.11 Pagerbtas žydų atminimas
    • Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad Holokausto metus mininti Lietuva tęsia žydų atminimo įamžinimą. "Ši diena mums visiems ypač svarbi. Mes susirinkome čia prisiminti ir priminti sau ir ateinančioms kartoms, kad prieš 180 metų čia jau buvo žydų kapinės, svarbios Vilniaus ir viso pasaulio žydų bendruomenei. Čia palaidotas žymiausias Lietuvos žydų religinis autoritetas, išminčius Vilniaus rabinas Gaonas, kiti garsūs Vilniaus žydų religijos, kultūros, mokslo bendruomenės veikėjai ir lyderiai", - sakė Premjeras. Jis priminė, kad dar prieš kelerius metus Šnipiškių žydų kapinės buvo aštrių ginčų vieta, tačiau drauge su tarptautine žydų bendruomene Lietuva geranoriškai rado būdų, kaip išspęsti tuos ginčus ir deramai pagerbti šitą svarbią vietą. "Už tai šiandien dėkoju Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto Rabinų tarybos pirmininkui rabinui Šlesingeriui (Elyokim Schlessinger) ir visiems, kurie atvedė mus į šią pagarbos ir atminimo įprasminimo dieną", - sakė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
    • Ceremonijoje dalyvavusi užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė pažymėjo, kad Vilnius visada garsėjo kaip tolerantiškas miestas, atviras įvairių tautų ir religijų žmonėms, ragino susirinkusius vilniečius ir svečius saugoti šią socialinės darnos tradiciją dabarties pasaulyje. "Nuo pat miesto įkūrėjo Gedimino laikų Vilnius garsėjo kaip sostinė, atvira visų tautų ir religijų žmonėms, kurie dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais galėjo nevaržomai skleisti ir puoselėti savo tikėjimą, kultūrą, kalbą", - sakė A. Skaisgirytė Liauškienė.
  • Žydų kapinės po sporto rūmais. Visi taškai ant i.
  • Girininkienė, Vida. Vilniaus kapinės. – Vilnius, 2004. – P. 60-61, 152-155.
  • Marcišauskytė-Jurašienė, Jolanta. Vilniaus skulptūrų kelias. – Vilnius, 2014. – P. 355.
  • Mickevičiūtė, Karolina. Vilnius: vadovas po miestą. – Vilnius, 2009. – P. 121, 123, 139.
  • Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. – Vilnius, 2015. -P. 211.
  • Pocevičius, Darius. 100 istorinių Vilniaus reliktų. – Vilnius, 2016. – P. 256-265.
  • Vilnius: 100 memorable sites of Jewish history and culture = Vilne: ondenkerter fun der jidišer gešichte un kultur. – Vilnius, 2006. – P. 42.

Jerusalem of Lithuania = Yerusholayim de-Lita = Литовский Иерусалим : illustrated and documented / collected and arranged by Leyzer Ran New York : Vilno Album Committee, 1974

Polina Pailis parūpino:

Jono Bulhako atvirukai.

Jan Bulhak nuotrauka, "Vilnius II knyga", Nr.37, 1913 m., sudarytoja Jūratė Gudaitė, 2013 m. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Algimanto Miškinio kolekcija.

Keisti - Istorija - Spausdinti - Naujausi keitimai -
Search:
Šis puslapis paskutinį kartą keistas September 23, 2020, at 04:29 PM