• View
• Edit
• History
• Print

MisijaSibiras

Žr. Tremtiniai

Misija Sibiras

• Apie: Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines, pastatyti atminimo simbolius, lietuviškomis kryždirbystės tradicijomis puoštus kryžius, žuvusiems lietuviams atminti. Ekspedicijos metu taip pat siekiama pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. Grįžus iš ekspedicijos keliaujama po Lietuvos ir pasaulio bendruomenes bei skatinama domėtis Lietuvos istorija bei išsaugoti ją ateities kartoms.

Aistė Gadliauskaitė, Komunikacijos koordinatorė, Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“: Nuo 2006 m. suorganizuota 18 ekspedicijų, norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 14 000 jaunų žmonių, sutvarkyta daugiau nei 170 lietuvių kapinių, o per visą projekto gyvavimo laikotarpį ekspedicijos aplankė šias lietuvių tremties ir kalinimo vietas:

• 2006 m. Irkutsko sritis (Kardonas, 52-asis kvartalas, Srednia, Zulumajus, Centralnyj Chazan, Bolšaja Rečka);
• 2006 m. Komijos sritis (Syktyvkaras, Nydz Vyščegonskaja, Vorkuta, Abezė, Inta, Kožinas);
• 2006 m. Tomsko-Tiumenės sritis (Tomskas, Bielyj Jaras, Taišetas, Ilanka, Rišotai, Rivučyka, 85-asis ir 102-asis kvartalai);
• 2007 m. Krasnojarsko kraštas (Pimija, Narva, Podsobnaja, Didysis ir Mažasis Ungutai, 3-asis kilometras, Aleksejevka, Beretė, Broda, Korbikas);
• 2008 m. Krasnojarsko-Irkutsko sritys (Briusinskas, Serebrovas, Solenaja, Talaja, Tumanšetas, Sarančetas, Tulūnas, Kvitokas);
• 2009 m. Kazachstano Respublika (Džezkazganas, Karaganda, Balchašas);
• 2009 m. Buriatijos Respublika (Ulan Udė, Staraja Brian, Šabur, Zona, Moisa, Čelutajus, Zaigrajevas, Ilka, Chondagajus, Moiga);
• 2010 m. Sverdlovsko sritis (Čeremchovas, Mostavaja, Novaja Lialia, Saltanovas, 59-asis kvartalas);
• 2011 m. Tadžikistano Respublika (Dušanbė, Kurgan-Tiubė, Kuibyševskas, Kolchozobodas, Sarbandas, Zarja Vostok, Vakašas, Puškino ir Lemontovo kolūkių kapavietės);
• 2011 m. Tomsko sritis (Tomskas, Baturinė, Kanininas, Rybanskas, Kuskovas, Malinovka, Asinas, Karelinas, Belyj Jar, 109-asis kvartalas);
• 2012 m. Chakasijos Respublika (Askizas, Charojus, Cibula, Imekas, Juzikas, Miziugolas, Tanzibėjus, Ust-Abakanas);
• 2013 m. Tiumenės sritis (Kulemešas, Verch Kamenka, Novyj Tap, Lesnoja, Lebediovka);
• 2014 m. Krasnojarsko kraštas (Zyrianka, Jeniseiskas, Strelka, Savinas, Zacharovka, Mamotovas, Piskunovka, Lesosibirskas);
• 2015 m. Tomsko sritis (Kolominskije Grivy, Narymas, Ust Jamy, Kuruzovas, Kurolinas, Rybinskas, Kliukvinka, Karelinas, 86-asis kvartalas);
• 2016 m. Krasnojarsko kraštas (Igarka);
• 2017 m. Irkutsko sritis (Galadėjus, Tulūnas, Jevdokimovas, Porogas, Soloncy);
• 2018 m. Kazachstano Respublika (Karaganda, Žezkazganas, Balchašas);
• 2019 m. Kazachstano Respublika (Karaganda, Ekibastūzas).

Jei reiktų dar kokios papildomos informacijos, duokite žinią, pasidalinsime.

Linkėjimai, Aistė Gadliauskaitė Komunikacijos koordinatorė Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“

Straipsniai

• 2019.07.15 Sigita Zumerytė. Kauno Diena. G. Nausėda gyrė „Misijos Sibiras“ dalyvius: jūs darote svarbius darbus
  • „Kaip ir kiekvienais metais, mūsų tikslas šiemet bus lankyti lietuvių kapines. Mes Kazachstane „šukuosime“ kapines, ieškosime lietuvių kapų. „Šukuoti“ – tai reiškia, kad mes tiesiog einame per bendras miestų kapines, skaitome kirilica parašytus antkapius ir ieškome lietuvių vardų ir pavardžių, tuos kapus užfiksuojame ir juos sutvarkome. Taip pat mes lankysime lagerius, juose paliksime memorialinius ženklus ir taip pat bandysime susitikti su lietuviais, kurie ten dar tebegyvena“, – Eltai sakė projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.
  • Prisidėti prie kilnios misijos ̶ Lietuvos istorijos išsaugojimo bei žmonių, kurių netekome, pagerbimo – panoro daugiau nei 1000 žmonių. Bandomajame žygyje dalyvavo apie 80 jaunuolių, iš kurių surinkti šešiolikos narių komandą, kaip pati projekto „Misija Sibiras“ vadovė A. Eidukaitytė sako, yra tikras menas. Projektas „Misija Sibiras“ gyvuoja nuo 2006 metų, ir per visą šį laikotarpį sutvarkyta apie 150 Sibire ir Kazachstane esančių kapinių. Ekspedicija į Kazachstaną vyksta jau antrus metus iš eilės. Šiais metais ekspedicijos dalyviai planuoja iš Kazachstano į Vilniaus oro uostą parskristi liepos 27 dieną.
• 2016.05.09 Žurnalistas A. Tapinas dalyvaus projekte „Misija Sibiras“

Rusijos vizų neišdavimas

• „Misija Sibiras“ komanda užtikrina: ekspedicija įvyks
  • Rusijos Federacijos ambasada viešame pareiškime teigia, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Lietuvos oficialiosios struktūros siekia maksimaliai riboti rusų memorialinę veiklą Lietuvos teritorijoje.
• 2019.04.20 „Misijos Sibiras“ dalyviai bandys šiemet nuvykti į Rusiją
  • Mes nesame politinė organizacija, nedarome įtakos nei Lietuvos užsienio politikai, nei Rusijos užsienio politikai. Dėl to nesuprantame, kodėl mums buvo tos durys uždarytos.
  • Maskva apkaltino Lietuvą įšaldžius derybas dėl tarpvyriausybinio susitarimo, kuriuo būtų reglamentuotas karių ir civilių aukų kapų ir monumentų tvarkymas. Lietuvos URM savo ruožtu pareiškė, kad Rusijos siūlomas tarpvyriausybinis susitarimas neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų.
• 2019.07.06 VRM pareigūnas siūlo neloti, jei „Misija Sibiras“ nori gauti vizas į Rusiją
• 2019.07.05 Rusija vėl uždraudė „Misijos Sibiras“ dalyviams vykti į Krasnojarską ...Rusijos diplomatai oficialiai atsisakymo priežasties nenurodė, tačiau leido suprasti, kad lietuviai vėl neįleidžiami dėl rusams nesudaromų tinkamų sąlygų tvarkyti savo memorialines vietas Lietuvoje.
• „Misija Sibiras“ ekspedicijos vadovė: apmaudu, kad kapų tvarkymas politizuojamas
• 2018.06.29 SputnikNews. Rusija daugiau neišduoda vizų lietuviams pagal projektą "Misija Sibiras"
  • Maskva nustos išduoti vizas lietuviams, keliaujantiems į Rusiją pagal "Misijos Sibiras" projektą, skirtą ištremtų lietuvių kapams sutvarkyti, praneša Rusijos URM. Departamentas pabrėžė, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuvos valdžios institucijos sustiprino savo pozicijas Rusijos memorialinės veiklos Lietuvos teritorijoje klausimais ir pagal pretekstą parengtomis naujomis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos "Nekilnojamojo kultūros paveldo reikšmingų užsienio valstybių taisyklėmis" užšaldė visus šiais metais planuojamus remonto ir restauravimo darbus sovietų karių laidojimo vietose. Rusijos užsienio reikalų ministerija pridūrė, kad pakartotini kreipimaisi šiuo klausimu į Lietuvos užsienio reikalų ir kultūros ministerijas nesukėlė reakcijos. Rusijos užsienio reikalų ministerija nusprendė susilaikyti nuo vizų išdavimo lietuviams, vykstantiems į Rusiją pagal "Misijos Sibiras" projektą, kurio tikslas — atkurti ir organizuoti lietuvių tremtinių kapavietes. "Šiuo atveju norėtume pabrėžti, kad tai yra privaloma priemonė. Jei Vilnius persvarstys savo destruktyvią liniją ir normalizuos padėtį su Rusijos memorialinėmis vietomis Lietuvoje, būsime pasirengę atnaujinti Lietuvos keliones į Rusijos Federaciją", — pabrėžė departamentas. Ministerija taip pat sakė, kad Maskva yra rimtai susirūpinusi dėl pastangų išardyti sovietų karių paminklus, ypač Šiauliuose, prieštaraujant tęsti darbą dėl dvišalio susitarimo dėl karinių kapavieičų.
• 2017.06.20 "Misija Sibiras" atvirkščiai: Rusijos studentai prižiūrės karių kapines
  • Studentai iš Rusijos Pskovo srities atvyks į Panevėžio rajoną ir sutvarkys tautiečių karių kapines, projektas vadinasi "Ant istorinės atminties bangos". Rusijos Pskovo valstybinio universiteto studentų būrys liepos 3-14 dienomis apsilankys Panevėžio rajone, kad sutvarkytų sovietinių karių, karo laikais žuvusių Lietuvos teritorijoje, kapus, pranešė organizacija . Dvi savaites jaunuoliai gyvens palapinių miestelyje. Be to, studentai sudalyvaus kultūros renginiuose, kuriuos organizuoja lietuviai. Lietuvos visuomeninės organizacijos paruošė ekskursijų programą bei lietuvių kalbos mokymo kursus. Tai bus jau antrojo Pskovo studentų kelionė į Lietuvą: pirmoji įvyko pernai vasarą. Praeitais metais jaunuolių būrys iš 15 žmonių, tarp jų 11 merginų ir 4 vaikinai tvarkė kapavietes Zarasų rajone. Projekto iniciatoriumi tapo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Jis pasiūlė organizuoti šią akciją kaip atsaką Lietuvos projektui "Misija Sibiras". Šį kartą projekto dalyviai atvyks į Rokiškį, kur yra šešios sovietinių karių kapavietės. Dėl tokios akcijos organizatoriai jau susitarė su Lietuvos valdžia. Lietuvos užsienio reikalų ministerija pritarė humanitarinei akcijai. "Jaunimo lyga" planuoja išplėsti savo veiklą Estijoje ir Latvijoe, kur taip pat yra daug sovietinių karių kapų.
• 2018.08.20 Į Rusiją neįleistos „Misija Sibiras“ dalyviams – dviguba Kremliaus patyčių dozė
  • Jaunimo organizacijos „Pskovo regiono jaunimo lyga“ jau trečią kartą surengtos ekspedicijos metu savanoriai dvi savaites Lietuvos ir Latvijos teritorijoje lankė karių ir karo aukų kapus. Tiesa, toks tvarkymas gerokai skiriasi nuo „Misija Sibiras“ veiklos. Jei lietuviams tenka tvarkyti atokiose vietovėse esančius ir visiškai apleistus tremtinių kapus, t.y. tų žmonių, kuriuos okupavęs Lietuvą 1941-1953 m. trėmė Kremlius, tai Rusijos studentų misija buvo paprastesnė: į Lietuvą atvykę studentai ypač daug darbo neturėjo, mat Lietuvą okupavusių ir čia žuvusių arba tiesiog palaidotų sovietų karių kapais ypač aktyviai rūpinasi Rusijos ambasada. Pavyzdžiui, vien pernai Rusijos ambasada keturioms įmonėms skyrė beveik 622 tūkst. eurų. už sovietų karių kapinių tvarkymą. Tad pernai „Pskovo regiono jaunimo lygos“ studentai netgi neslėpė, kad ne tiek tvarkė, kiek blizgino sovietų karių palaidojimo vietas - valė paminklus, rovė piktžoles ir šlavė lapus, o pagrindiniais darbais jau buvo pasirūpinusi Rusijos ambasada. Be to, Lietuvoje palaidotų sovietų karių skaičius (apie 80 tūkst.) yra mažesnis, nei į Sibirą buvo ištremta lietuvių - apie 300 tūkst., iš kurių per 50 tūkst. taip ir negrįžo. Vis dėlto Kremliaus remiama organizacija pabrėžia, kad Lietuvoje studentai iš Pskovo ne tik lankė ir atstatinėjo sovietų karių kapus, bet ir organizavo patriotines sesijas. Misijos dalyviai taip pat dalyvavo ekskursijose, mokėsi lietuvių kalbos. Organizacija neslepia siekio į savo veiklą įtraukti kuo daugiau lietuviškų ir latviškų organizacijų atstovų. Šiais metais Rusijos prezidento fondas parėmė programą 4 milijonais rublių (54600 eurų). Be to, tas pats fondas skyrė dar 8,4 mln. rublių (114,7 tūkst. eurų) dar vienam projektui „Mes atsimename“, kuris prasideda kaip tik šį rugpjūtį. Ir kaip teigiama fondo puslapyje „patriotinis jaunimas leisis į reidą po Europą - aplankys dvi Baltijos, penkias Vidurio Europos ir dvi Balkanų šalis“. Be to, Lietuvoje palaidotų sovietų karių skaičius (apie 80 tūkst.) yra mažesnis, nei į Sibirą buvo ištremta lietuvių - apie 300 tūkst., iš kurių per 50 tūkst. taip ir negrįžo. Vis dėlto Kremliaus remiama organizacija pabrėžia, kad Lietuvoje studentai iš Pskovo ne tik lankė ir atstatinėjo sovietų karių kapus, bet ir organizavo patriotines sesijas. Misijos dalyviai taip pat dalyvavo ekskursijose, mokėsi lietuvių kalbos. Organizacija neslepia siekio į savo veiklą įtraukti kuo daugiau lietuviškų ir latviškų organizacijų atstovų. Šiais metais Rusijos prezidento fondas parėmė programą 4 milijonais rublių (54600 eurų). Be to, tas pats fondas skyrė dar 8,4 mln. rublių (114,7 tūkst. eurų) dar vienam projektui „Mes atsimename“, kuris prasideda kaip tik šį rugpjūtį. Ir kaip teigiama fondo puslapyje „patriotinis jaunimas leisis į reidą po Europą - aplankys dvi Baltijos, penkias Vidurio Europos ir dvi Balkanų šalis“. Tuo metu Rusija „Misijos Sibiras“ veiklos stabdymą motyvuoja Lietuvos neva nesąžiningais veiksmais. Rusijos ambasados pranešime skelbiama, kad Lietuvoje yra palaidota per 80 tūkst. sovietų karių ir dar apie 200 tūkst. karo belaisvių. Jų amžinojo poilsio vieta rūpinasi būtent Rusijos pusė, kuri kartu su lietuviais parengė tarpvyriausybinio susitarimo projektą, skirtą karių ir civilių – karo bei represijų aukų – laidojimo vietoms. „Deja, dvišalis dialogas dėl šio dokumento įšaldytas“, – tikinama Rusijos ambasados pranešime, kuriame pabrėžiama, jog Lietuvos Užsienio reikalų ministerija esą atvirai sako, kad Vilnius nesuinteresuotas pasirašyti šio susitarimo, nors, DELFI žiniomis, Rusijos pusė taip pat atsisako pasirašyti dokumentą. Vis dėlto, Rusijos ambasada džiugiai priminė, kad susitarime numatytas tiesioginis ryšys tarp sovietų karių kapaviečių tvarkymo Lietuvoje ir „ištremtų lietuvių kapų tvarkymo Rusijos teritorijoje“. Ambasados pranešime taip pat pabrėžiama, kad Rusija iki šiol nekėlė jokių kliūčių lietuviams tvarkyti „represuotųjų kapų“. Tačiau viskas esą pasikeitė. „Kartu fiksuojame ir Lietuvos oficialiųjų struktūrų žingsnius, kuriais siekiama maksimaliai riboti, jei ne iš viso blokuoti bet kokią mūsų memorialinę veiklą“, – teigiama pranešime. Rusijos ambasadai užkliuvo ir Lietuvos žvalgybos tarnybų bei politikų dėmesys, aiškinantis Kremliaus finansuojamų kapaviečių sutvarkymo klausimus. „Sprendžiant kapaviečių klausimus prisidėjo ir Lietuvos specialiosios tarnybos, pateikusios iš esmės labai aiškias nuostatas. Į paskutinę VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM ataskaitą pirmą kartą įtrauktas punktas dėl Rusijos politikos realizavimo Lietuvoje per veiksmus istorijos srityje. Jame, be kita ko, nurodoma, kad Maskva neva suinteresuota karių kapinių ir memorialų sutvarkymu, o tai esą yra Lietuvos prijungimo prie Rusijos geopolitinės erdvės įrodymas. Nurodoma, kad kai kurias perlaidojimo vietas bandoma įteisinti kaip naujus sovietinio laikotarpio paveldo objektus“, – piktinosi Rusijos ambasada. Ji taip pat pažymėjo, jog gegužę Seime iškelta parlamentarų iniciatyva svarstyti įstatymo projektą dėl draudimo viešai naudoti komunizmo ir kitokio totalitarinio režimo simbolius taip pat sukels kliūčių, kurios „dar labiau apsunkins Lietuvoje palaidotų sovietų karių kapinių tvarkymo procesus“. „Tai, be abejo, ypač neigiamai paveiks ir taip kritinėje padėtyje atsidūrusius Rusijos ir Lietuvos santykius“, – įspėjo Rusijos ambasada. Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija, Rusijos ambasadorius A. Udalcovas prie paminklo Lietuvos partizanams Antrojo Pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija, Rusijos ambasadorius A. Udalcovas prie paminklo Lietuvos partizanams © DELFI / Andrius Ufartas Šios pranešime taip pat minimos „griežtos kultūros paveldo tvarkymo taisyklės“, kurių laikantis pernai pradėti vykdyti „dalies karinių amžinojo poilsio vietų remonto ir atkuriamieji darbai“. Šie darbai ypač įsiutino Rusiją, mat naujose taisyklėse esą tvirtinama, kad užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo turto, kuriam priskiriami ir sovietų karių kapai, priežiūros finansavimas, „gali būti vykdomas tik per už konkretų objektą atsakingas vietos valdžios institucijas“. Birželio 27 dieną buvo patvirtinta nauja užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių redakcija. Ji numato detaliai reglamentuotą, tačiau skaidrų, saugų, efektyvų ir teisėtą kelią užsienio valstybėms tvarkyti kapus, laikantis Lietuvos įstatymų. „Svarbu pažymėti, kad taisyklėse jokių nurodymų, tiesiogiai reglamentuojančių tokių kapų priežiūros darbų finansavimo klausimus, nėra. Juk Ambasada negali, pažeisdama Rusijos Federacijos įstatymus, Rusijos biudžetinių lėšų perduoti lietuviškoms institucijoms, kurios, kaip numatoma, pasinaudojusios jomis, skelbs viešuosius darbų atlikimo konkursus“, – teigiama ambasados pranešime. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, Lietuvos miestų savivaldybės, anot Rusijos ambasados, esą ėmė savavališkai remontuoti ar net šalinti memorialines lentas. Vis dėlto Lietuvos pusė laikosi pozicijos, kad būtent Rusijos pusė, tvarkant sovietų karių kapus, ėmėsi saviveiklos. Pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio kapinėse, Antrojo pasaulinio karo veteranams laidoti skirtoje teritorijoje, nesuderinus to su atitinkamomis institucijomis, 2017 metais buvo perlaidoti kelių asmenų palaikai bei pastatyti paminklai. Anot Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, vieni palaikai iškasti Trakų, kiti – Švenčionių rajone. Tačiau ar tai tikrai karių palaikai, KPD atstovai tikina nežinantys, mat palaikai perlaidoti be specialistų žinios, be patvirtintų tyrimų. O mintį apie galimą paminklo demontavimą užsipuolė ir Rusų sąjunga, ir Rusijos ambasada, oficialiai užsiminusi apie galimą keršto akciją – „Misija Sibiras“ stabdymą.
• Tarptautinis projektas Zarasuose
• 2018.06.29 Vaidas Saldžiūnas. Rusija Lietuvai iškėlė ultimatumą: sutinkate su mūsų sąlygomis arba stabdome jūsų projektą
  • Tiesa, apie „galimus sunkumus“ pašnekovas kalbėjo siedamas su tuo metu tik ruoštu Lietuvos ir kitų valstybių žingsniu: Rusijos diplomatų išsiuntimu, taip reaguojant į Sergejaus Skripalio apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje. „Ir aš nenoriu patikėti, kad paprasti lietuviai ir rusai taps šių politinių žaidimų įkaitais. Tai, kad sumažėjo diplomatų skaičius Rusijos ambasadoje ir Lietuvos ambasadoje Rusijoje, paveiks vizų išdavimo terminus.
  • O kitam projekto „Misija Sibiras“ etapui rusai iš viso gali užkirsti kelią“, – Kremliaus propagandos ruporui tikino „Vytautas“. Tiesa, Rusija į savo diplomatų išsiuntimą reagavo tokiu pačiu žingsniu – išsiuntė lietuvių diplomatus, o „Misija Sibiras“ klausimo nekėlė. Iki šiol. Tiesa, priežastį rado kitą. Rusijos ambasada penktadienio popietę išplatino pranešimą, kuriuo patvirtino, kad esą reaguodama į nedraugiškus Lietuvos veiksmus – trukdant Rusijos organizacijoms užsiimti sovietų karių perlaidojimo ir paminklų įrengimo veiklai – Kremlius atsako tuo pačiu. „Rusijos pusė priversta stabdyti projekto „Misija Sibiras“ veiklą – apie tai per pastaruosius mėnesius mes ne kartą įspėjome lietuvių kolegas. Ši priemonė galios iki tol, kol Lietuvos pusė nesudarys realių galimybių atnaujinti karinės atminties veiklą Lietuvoje.