Gerbkime kapines | Talka / Plakatas0006

Apžvalga

Organizuoja jaunimo ekspedicijas į lietuvių tremties ir kalinimo vietas.

Istorija

Tėvynės aukos

Sovietų Sąjunga 1940-1941 ir 1944-1953 metais iš okupuotos Lietuvos išvežė daugiau nė 130,000 tremtinių ir apie 150,000 politinių kalinių. www.lietuviaisibire.lt Jų palaikus svetur priglaudė tarp 500 ir 600 laidojimo vietų. Kapavietės nyksta ar yra tiesiog naikinamos besiplečiant gyvenvietėms.

Atgimimo dvasia

1989 m. Lietuvos atgimimo dvasios įkvėpti LTSR komjaunimo pareigūnai Linas Linkevičius, Arvydas Kalėda, Šarūnas Birutis per Moksleivių darbo ir poilsio štabą suorganizavo pirmą ir visų laikų didžiausią ekspediciją, kurioje virš 80 dalyvių tvarkė kapines Irkutske.

Šios ekspedicijos dalyviai, Antanas Sadeckas, Rimantas ir Felicija Kazlėnai, Gintautas Alekna, išplėtė šią veiklą bendrija „Lemtis“, kuri surado ir aptyrė maždaug 400 kapaviečių. www.lemtissibiras.lt Gintautas Alekna yra dalyvavęs net 53 žygiuose.

2000 m. Kultūros ministerija pradėjo remti šią veiklą, kurios svarbą prieš tai suprato paskiri rėmėjai.

Naujos kartos užmojis

2005 m. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), vienijanti bene 54 didžiausias jaunimo organizacijas ir organizacijų sąjungas, susirūpino pakeisti vyresniųjų nuomonę, kad Nepriklausomoje Lietuvoje užaugo nepatriotiškas jaunimas. Asamblėjos rezoliucija "Dėl patriotinių vertybių tarp jaunimo skatinimo" tvirtino,

Jaunimas pritartų pilietiškumo, patriotiškumo bei priklausymo visuomenei idėjoms, tačiau dėl šių vertybių pateikimo formų jaučiasi atskirti.

Jei patriotiškumas tebus nesuprantama, besąlygiška pareiga, tai ji liks jaunimui svetima. Užtat pats jaunimas ryžosi sau priimtinausiomis priemonėmis skatinti save gerbti šalies istoriją bei papročius, su jais tapatintis ir juos plėtoti toliau.

Vygaudo Ušacko pastangomis, žodis tapo kūnu, gimė „Misija Sibiras“. Jisai įtraukė Gintautą Alekną, kuris vadovavo „Misija Sibiras“ ekspedicijoms nuo 2006 m. iki 2014 m. Toliau joms vadovavo Arnoldas Fokas.

2012 m., išsivysčius veiklai, LiJOT atsakomybę už „Misija Sibiras“ perdavė savo įsteigtam labdaros ir paramos fondui „Jauniems“.

Mūsų jaunimo iššūkiai

Mūsų laikų jaunimo karta, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje ir užaugusi Europos Sąjungoje, sulaukė visai naujų iššūkių. 2014 m. Rusijos diktatūra sulaužė tarptautines sutartis, neteisėtai okupavo ir aneksavo Krymą ir palaikė sukilėlius rytų Ukrainoje. Nuo 2018 m. Rusija iš Lietuvos nebeįsileidžia ekspedicijų tvarkyti kapinių. „Misija Sibiras“ užtat nukreipė savo ekspedicijas į Kazachstaną.

Rusija reikalauja, kad Lietuvos valstybė atsisakytų naujų taisyklių, pagal kurias užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo turto, kuriam priskiriami ir sovietų karių kapai, priežiūros finansavimas, „gali būti vykdomas tik per už konkretų objektą atsakingas vietos valdžios institucijas“. Lietuvoje yra palaidota apie 80,000 sovietų karių ir 200,000 karo belaisvių.

Rusija vykdo informacinį karą prieš Lietuvą, Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas valstybes. Tinklo visuomenės laikais kiekvienas savo veiksmais ir ženklais puoselėjame žinių lauką. Ko mūsų jaunimas sieks, kaip jo sieks, ir kaip jį palaikysime?

Trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14-ąją,
paliko apie 800 lietuviškų laidojimo vietų

Pirmtakai

Gintas Alekna ir kt. inventorizavo 85% kapinių
Misija Sibiras sutvarkiusių apie (daugiau kaip) 100 lietuviškų kapinių
http://www.lietuviaisibire.lt

Ar jaunimui kada trūko patriotizmui?

LiJOT 2005 tikslai

2005 metais Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Generalinė asamblėja patvirtino rezoliuciją dėl jaunimo patriotizmo ugdymo.

Tautinė mokykla

Istoriją būtina saugoti, net jei ji ir skausminga.

Veikla

Įtraukimas žmonių.
sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapines,
pastatyti atminimo simbolius, lietuviškomis kryždirbystės tradicijomis puoštus kryžius, žuvusiems lietuviams atminti.
pabendrauti su svečiose šalyse tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis.
keliaujama po Lietuvos ir pasaulio bendruomenes bei skatinama domėtis Lietuvos istorija bei išsaugoti ją ateities kartoms.

Nuo pirmosios ekspedicijos, 2006 m., norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 13 000 jaunų žmonių, suorganizuota 18 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurta dešimtys dokumentinių filmų. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.

Kiekvienas anketą pildantis jaunas žmogus turi pasidomėti savo šeimos istorija, pabendrauti su tėvais ir/ar 61Į šių metų ekspediciją Chakasijos Respublikoje (Rusijos Federacija),esančią Rytų Sibiro pietuose,išvyko15 jaunuolių. seneliais, o tai jau didina skirtingų kartų dialogą, skatina ir ugdo pilietiškumo bei patriotiškumo ja

Dalyvauti bandomajame žygyje, antrajame atrankos į ekspediciją etape, buvo atrinkti 75 jauni žmonės. Žygiodalyviai ne tik išbandė fizinę ir dvasinę ištvermę, bet ir darbo komandoje gebėjimus, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Tai labai svarbus etapas, kuriame kai kurie jauni žmonės atranda save kaip visiškai kitokią asmenybę, kurios iki šiol, nesusidūrus su tokiomis išgyvenimo sąlygomis, ir neturėjo galimybės pažinti. Po bandomojo žygio buvo suformuota galutinė 15 jaunų žmonių 2012 metų ekspedicijos komanda.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) pradėtas jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo projektas „Misija Sibiras“ perduotas organizuoti labdaros ir paramos fondui „Jauniems“. Remiantis pagrindiniais fondo tikslais, išnaudojant fondo resursus skatinti pozityvias jaunimo iniciatyvas ir kurti pokyčius, reikalingus jaunam žmogui, nuspręsta, kad projekto plėtrai ir maksimaliam įgyvendinimui palankesnės sąlygos bus LiJOT 2005 m. įsteigtame labdaros ir paramos fonde „Jaunie

Ekspedicijos dalyvių dienoraščių, nuotraukų ir videoįrašų pagrindu buvo parengta vaizdinė medžiaga, kuria remiantis projekto dalyviai organizuoja susitikimus su Lietuvos moksleiviais, studentais, vietos bendruomenėmis, nevyriausybinių ir kitų organizacijų nariais, taip įprasmindami ir rodydami pilietiškumo irpatriotiškumo

https://jauniems.wordpress.com/misija-sibiras-2/

Gintautas Alekna.

2006 m. LiJOT ataskaita 2006 m. visas ekspedicijas lydėjo ir joms vadovavo patyręs vadovas Gintautas Alekna.
http://www.jurbarko-rvb.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=62:gintautas-alekna&catid=45&Itemid=182&lang=lt
Gintautas Alekna: „Po laiko, praleisto Sibire, turėčiau turėti tremtinio statusą“ nuo 2006 iki 2014 metų – jam pačiam teko vadovauti projekto „Misija: Sibiras“ dalyviams.
„Misijos Sibiras“ vadovas G. Alekna svarsto atsisakyti pareigų
Aistė Černauskytė. Gintautas Alekna: „Lietuvai svarbu žinoti, kur palaidoti jos sūnūs ir dukros“.
- Komjaunimo centro komiteto darbo ir poilsio stovyklų štabo vadas, 1989 metais
- Kazlėnų šeimą ir Antaną Sadecką, buvusį bendrijos Lemtis pirmininką
- Lietuvos deportuotų asmenų palaikų perkėlimo ir socialinės pagalbos komitetas
- "Kiekvienas meistras turbūt jautė pareigą statyti kryžių tokį, koks buvo pas jį kaime statomas – skiriasi apdaila, saulutės, kiti elementai."
- Mes vieninteliai užsiimame kapų paieška ir inventorizacija. Visos ekspedicijos, tarkime, Misijos Sibiras, vyksta pagal mūsų ataskaitas. Mes surandame, o jie važiuoja tvarkyti.
- Lietuvos tikslas turėtų būti toks – surasti ir inventorizuoti visas kapines arba vietas, kuriose lietuviai palaidoti. Yra tokių vietų, kur nėra kryžių, kur apskritai nesuprasi, kad kažkas palaidota. Kapinės visiškai išnykusios – kai kur buvo pastatyti prasti kryžiai, kitur kilo gaisrai... Tačiau Lietuvai labai svarbu žinoti, kur palaidoti jos sūnūs ir dukros. Tai yra didžiausia prasmė kapų paieškai ir inventorizacijai.
Virginija Barštytė. Brandino ekspedicijos ir nekaltų žmonių aukos
Bendrija "Lemtis" nuo 2000- ųjų, remiami LR kultūros ministerijos
"National Geographic Qazaqstan" magazine photographer Dmitry Rugis
https://jauniems.wordpress.com/ Nuo 2012 m. Jauniems įgyvendina projektą jaunimo pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras“.
ugdo jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą
puoselėja istorinę atmintį jaunimo tarpe
skatina kartų dialogą
prisimena ir pagerbia žuvusius bei nukentėjusius Lietuvos gyventojus nuo sovietų okupacijos metais vykdytų represijų, susitikti su Sibire gyvenančiais lietuviais, sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus.
Puoselėti istorinę atmintį bei tautinį patriotiškumą tarp jaunimo;
Skatinti kartų dialogą ir tarpusavio supratimą ypač aktualiais Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos klausimais;
Formuoti teigiamą patriotiško ir pilietiško jaunimo įvaizdį visuomenėje;
Prisiminti ir pagerbti žuvusiuosius bei nukentėjusiuosius nuo vieno juodžiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos puslapių;
Visuomenei priminti, kad Sibiras – tai ne tik Rusijos teritorija, bet labai plati sąvoka/metafora, talpinanti savyje ir kitas šiuolaikinių NVS valstybių teritorijas, į kurias buvo tremiami žmonės;
Įamžinti Sibire kalėjusių tautiečių atminimą, pagal galimybes sutvarkyti lietuvių tremtinių kapus;
Susitikti su lietuviais, vis dar gyvenančiais Sibire.

Jausdami didžiulį visos Lietuvos palaikymą ekspedicijos dalyviai Karagandos apylinkėse intensyviai šukavo kapines, tvarkė atrastus lietuvių kapus, statė atminimo simbolius – kryžius bei pirmą kartą per visą projekto istoriją sakralinius liaudies paminklus – koplytsulpius.

Per 10 dienų ekspedicija iš viso aplankė 18 kapinių, jas dalyviai šukavo ieškodami kapų su lietuviškomis pavardėmis, tokių rasti pavyko net 130. Taip pat lietuvių atminimui įprasminti buvo pastatyti 2 koplytstulpiai ir 1 kryžius.

Pirmasis koplytstulpis iškilo Prostornoje, ten buvo palaidotas Ferdinando Vaitiekūno tėtis, kuris buvo politinis kalinys. Kitą koplytstulpį komanda pastatė Dolinkos kapinėse, kuriose nėra išlikę politinių kalinių atminimo ženklų, todėl koplytstulpis atminė visus ten mirusius žmones. Ne mažiau svarbus buvo ir kryžius, kurį ekspedicijos dalyviai pastatė šalia Karabaso lagerio. Karabaso geležinkelio stotis buvo vieta iš kur politiniai kaliniai buvo paskirstomi po visą Karlagą. Kryžius ypatingas, nes jį mums Lietuvoje pagamino tremtinys Bronislovas taip, kad kiekvienas komandos narys galėtų dalį kryžiaus susipakuoti ir vežtis su savimi.

Ekspedicijoje pavyko sutikti ir pabendrauti su trimis Kazachstane gyvenančiais lietuviais – politinių kalinių vaikais, anūkais, kurie savo gyvenimus sukūrė Kazachstane, tačiau puikiai žino, jog jų tėvynė yra Lietuva.

Misija Sibiras

2006 m. Irkutsko sritis (Kardonas, 52-asis kvartalas, Srednia, Zulumajus, Centralnyj Chazan, Bolšaja Rečka);
2006 m. Komijos sritis (Syktyvkaras, Nydz Vyščegonskaja, Vorkuta, Abezė, Inta, Kožinas);
2006 m. Tomsko-Tiumenės sritis (Tomskas, Bielyj Jaras, Taišetas, Ilanka, Rišotai, Rivučyka, 85-asis ir 102-asis kvartalai);
2007 m. Krasnojarsko kraštas (Pimija, Narva, Podsobnaja, Didysis ir Mažasis Ungutai, 3-asis kilometras, Aleksejevka, Beretė, Broda, Korbikas);
2008 m. Krasnojarsko-Irkutsko sritys (Briusinskas, Serebrovas, Solenaja, Talaja, Tumanšetas, Sarančetas, Tulūnas, Kvitokas);
2009 m. Kazachstano Respublika (Džezkazganas, Karaganda, Balchašas);
2009 m. Buriatijos Respublika (Ulan Udė, Staraja Brian, Šabur, Zona, Moisa, Čelutajus, Zaigrajevas, Ilka, Chondagajus, Moiga);
2010 m. Sverdlovsko sritis (Čeremchovas, Mostavaja, Novaja Lialia, Saltanovas, 59-asis kvartalas);
2011 m. Tadžikistano Respublika (Dušanbė, Kurgan-Tiubė, Kuibyševskas, Kolchozobodas, Sarbandas, Zarja Vostok, Vakašas, Puškino ir Lemontovo kolūkių kapavietės);
2011 m. Tomsko sritis (Tomskas, Baturinė, Kanininas, Rybanskas, Kuskovas, Malinovka, Asinas, Karelinas, Belyj Jar, 109-asis kvartalas);
2012 m. Chakasijos Respublika (Askizas, Charojus, Cibula, Imekas, Juzikas, Miziugolas, Tanzibėjus, Ust-Abakanas);
2013 m. Tiumenės sritis (Kulemešas, Verch Kamenka, Novyj Tap, Lesnoja, Lebediovka);
2014 m. Krasnojarsko kraštas (Zyrianka, Jeniseiskas, Strelka, Savinas, Zacharovka, Mamotovas, Piskunovka, Lesosibirskas);
2015 m. Tomsko sritis (Kolominskije Grivy, Narymas, Ust Jamy, Kuruzovas, Kurolinas, Rybinskas, Kliukvinka, Karelinas, 86-asis kvartalas);
2016 m. Krasnojarsko kraštas (Igarka);
2017 m. Irkutsko sritis (Galadėjus, Tulūnas, Jevdokimovas, Porogas, Soloncy);
2018 m. Kazachstano Respublika (Karaganda, Žezkazganas, Balchašas);
2019 m. Kazachstano Respublika (Karaganda, Ekibastūzas).